Ar gyvenimo kelias turėtų būti grįstas nacionalinėmis vertybėmis ar, visgi, globaliame pasaulyje nugali radikalus multikultūriškumas? Iš tiesų, tarptautiškumo prioritetizavimas gali tapti ginčytinu klausimu. Todėl šią žvarbią žiemos dieną kviečiame susipažinti su Elektronikos ir informatikos fakulteto studentais: Pauliumi Bundza, Evelina Gedroic bei Modestu Šumskiu dalyvavusiais projekte „Jaunimo kūrybiškumo ugdymas ir socialinių problemų sprendimas Lietuvoje ir Ukrainoje“ ir sužinoti visus pros and cons apie tarptautiškumą. Užbėgant už akių, norėčiau akcentuoti, kad tarptautiškumo suteikiami laimėjimai nėra vien užsienio kalbos įgūdžių ar komandinio darbo lavinimas. Tai erdvė asmeniniam augimui, kai griaunami klaidingi stereotipai… kai statomi tiltai!
Nors šį klausimą vertėtų užduoti pabaigoje, pasielkime iracionaliai. Taigi, ar dalyvautumėte tarptautiniame projekte sekantį kartą?
Evelina: taip!
Modestas: žinoma!
Paulius: tikrai taip!
Ar svarbu dalyvauti tarptautiniuose projektuose?
Evelina: manau, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir yra pats studijų įdomumas, kai gali išgirsti įvairių nuomonių, įgyti skirtingų patirčių.
O kokių žinių įgijote šio projekto metu?
Evelina: patobulinau anglų kalbos gebėjimus, atradau naujų draugų iš Ukrainos. Tarptautinio projekto metu, kartu su komanda ieškojome sprendimų, susijusių su klimato kaita, todėl įgijau visą pluoštą žinių šia tematika.
Modestai, Pauliau, kokia jūsų nuomonė:
Modestas: visiškai pritariu Evelinai. Susipažinęs su studentais iš Ukrainos supratau, kad jie puikūs žmonės, todėl gal net ši mintis galėtų tapti kertine, atsisakymas pirminių įsitikinimų.
Paulius: mano nuomone, kad dalyvavimas tarptautiniuose projektuose turėtų būti itin skatinamas, kadangi tai proga įgyti neįkainojamos patirties!
Girdžiu tik teigiamus aspektus. Įdomu, kodėl gi studentai dvejoja dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose?
Modestas: priežastis gali būti nepasitikėjimas savimi, nuogąstavimai: ar mano turimų žinių ir patirties pakaks atliekant projekto užduotis. Dabar manau, kad reikia tiesiog bandyti!
Įsivaizduokime: ankstus rytas, važiuojate į paskaitas, nusprendžiate pasitikrinti el.pašto dėžutę ir randate mano el.laišką su pasiūlymu dalyvauti tarptautiniame projekte. Kokia būtų Jūsų pirma reakcija?
Modestas: būtų nesąmoninga atmetimo reakcija, kuri, manau, yra įskiepyta mokyklos, jeigu kažko neatsakysi ar nežinosi, būsi išjuoktas.
Paulius: taip, apsvarstymų etapas tikrai būtų.
Evelina: konkrečiai dėl dalyvavimo tarptautiniame projekte „Jaunimo kūrybiškumo ugdymas ir socialinių problemų sprendimas Lietuvoje ir Ukrainoje“ man kilo abejonių, susijusių su paskaitų Fakultete tvarkaraščiu, tačiau džiaugiuosi, kad pavyko viską suderinti.
Paulius: galėčiau pridėti tai, kad šiuo metu dalyvauju Erasmus+ studentų mainų programoje Suomijoje ir čia mokymo-mokymosi procesas yra daug laisvesnis, semestras skirstomas į posemestrius, paskaitos įvairesnės.
Pauliau, norėtųsi išgirsti daugiau apie Jūsų Erasmus+ studijų mobilumą Suomijoje, bet su tuo mūsų brangūs skaitytojai galės susipažinti kito interviu metu.
Kaip manote, kodėl darbdaviai ypatingai vertina (potencialaus) darbuotojo tarptautiškumo patirtį:
Modestas: darbdavys supranta, kad toks žmogus atlieka ne tik privalomas (studijų) užduotis, tačiau nesibaido papildomos veiklos.
Evelina: yra iniciatyvus ir geba planuoti laiką.
Paulius: papildant Modestą ir Eveliną, tarptautinė patirtis signalizuoja apie žmogaus gebą adaptuotis.
Įdomūs atsakymai, maniau, kad visi pabrėšite užsienio kalbos įgūdžių lavinimo galimybę. Kokias dalykines žinias įgijote tarptautinio projekto „Jaunimo kūrybiškumo ugdymas ir socialinių problemų sprendimas Lietuvoje ir Ukrainoje“ metu?
Modestas: paskaitų metu sužinojau apie socialinę inžineriją, projektų valdymą.
Evelina: apie žaibišką idėjų generavimą ir socialinio verslo sampratą.
Paulius: aš įgijau teorinių žinių apie kokybišką komunikaciją grupėje, darbų skirstymą tarp žmonių, kurie kalba skirtingomis kalbomis (šiuo atveju barjeru tapo skirtingi anglų kalbos akcentai). O svarbiausia, supratau, kad ukrainiečiai – puikūs žmonės!
Eureka! Mano nuomone, kad kosmopolitiškumas yra vienas gražiausių žiedų, kuriuos galima nuskinti dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose, naikinti pirminių įsitikinimų barjerus.
Manau, kad sutiksite, jog akademiniame pasaulyje anglų kalba tapo tarsi higiena, t.y. būtina. Ar gebėjimas laisvai artikuliuoti angliškai ne taps iššūkiu mūsų gimtosios kalbos nepriekaištingumo išsaugojimui?
Paulius: tam tikra dviejų kalbų asimiliacija vyksta ir dabar, kai kalbėdami įterpiame atskirus anglų kalbos žodžius ar net frazes.
Modestas: esu įsitikinęs, kad viešajame kalbėjime turėtų išlikti aukštas lietuvių kalbos lygis, tačiau kasdienėje komunikacijoje nematau nieko blogo, kai įterpiami užsienio kalbų žodžiai.
Evelina: pritariu Modestui.
Kurį mokymosi stilių pasirinktumėte: klasikinį ar projektinį?
Modestas: manau, kad projektinis mokymasis yra mūsų ateitis. Projektinio mokymosi metu sukuriamos kokybiškesnės tarpdalykinės sąsajos, telkiamasi į vienį.
Paulius: projektinį mokymąsi verta išmėginti mažesnėse grupėse, nuosekliai pritaikant didesnėms.
Evelina: mano nuomone, kad būtent projektinio mokymosi metu ypatingai lavinamas savarankiškumas.
Mūsų pokalbis būtų nevykęs, jeigu nepaminėtume svarbiausių Fakulteto žmonių – jūsų dėstytojų. Turite neeilinį šansą perduoti jiems linkėjimus.
Evelina: norėčiau perduoti linkėjimus dėstytojoms Astai Danilevičiūtei ir Irinai Liušicynai.
Modestas: perduodu linkėjimus visiems Fakulteto dėstytojams ir linkiu labiau taikyti probleminį mokymą, skatinant studentus įsitraukti paskaitų metu į diskusijas.
Paulius: pirmiausia, linkiu dėstytojams kantrybės. Antra, peržengti tradicinį barjerą ir taikyti projektinį mokymą. O pabaigai, jeigu galėčiau, medalį įteikčiau dėstytai Valdonai Judickaitei-Žukovskei už nuoširdų bendravimą su studentais!
O kodėl mes negalime įteikti medalių nuostabiems Elektronikos ir informatikos fakulteto dėstytojams? Žinoma, kad galime!
Šia gaida ir baigsime mūsų pokalbį, akcentuojant technologiniam progresui nepavaldų lobį – nuoširdų žmonių bendravimą!
