Yra posakis: laikas bėga, o ištartas žodis pasilieka. Šiuo atveju siekiama, kad interneto platybėje Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto trečiakursių mintys išliktų ilgam. Paklausite kodėl? Atsakymas paprastas. Perskaitykite Martyno Rudinskio ir Audriaus Narmonto interviu ir įsitikinkite kaip svarbu pasirinkti sritį, kuri tave žavi, kiek daug dalykų tada gali planuoti ir įgyvendinti, kokie nepaprastai gražūs gali būti elektronikos mokslo horizontai!
Žinau, kad susitarėme pasikalbėti apie jūsų puikų atstovavimą Informacinių ir komunikacinių technologijų milžino Huawei organizuotuose intensyviuose mokymuose „Seeds for the Future“. Visgi, pirmasis klausimas apie asmenybes kurios jus įkvėpia:
Audrius: Youtuberiai: GreatScott! ir Michael Reeves.
Martynas: mane žavi išradėjas Nikola Tesla.
Audrius: na, tokiu atveju aš turiu paminėti Tomą Edisoną.
Edisonas pozicionuojamas daugiau kaip verslininkas, nei mokslininkas, ir manoma, kad kelios N. Tesla idėjos buvo komercializuotos jo paties. Tai nedovanotina, juk pasaulyje idėjų yra apstu, kaip jūs manote?
Martynas: taip, girdėjau šią istoriją. Pritariu, kad atrasti idėją nėra sunku.
Tuomet Martynai, supažindinkite mus su Audriumi, koks jis?
Martynas: Audrius yra labai draugiškas, smalsus, mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, nori žinoti viską apie elektroniką.
Na Audriau, o Martynas, ar taip pat entuziastingai nori perprasti elektronikos mokslo mįsles?
Audrius: tikrai taip! Visą paskaitų medžiagą Martynas tobulai konspektuoja, vykdo savo projektus ir aišku yra labai draugiškas!
Grįžkime keliais metais į mokyklos suolą. Kokie jūs buvote XI-oje klasėje?
Audrius: žinojau, kad noriu mokytis elektronikos.
Martynas: buvau kitoks, ne itin norėjosi dalyvauti mokykliniuose renginiuose, tačiau dabar viskas pasikeitė. Dabar studijuoju elektroniką, kurią noriu pažinti vis labiau.
Koks jūsų kūrybos variklis?
Audrius: nuobodulys… taip pat realybė, kad gali „Aliexpress“ įsigyti priemonių už prieinamą kainą ir iš atskirų komponentų sukurti savo projektą.
Martynas: noras suspėti į lekiantį progreso traukinį, žinoti visas elektronikos tendencijas.
Būtent noras sužinoti daugiau apie elektroniką tapo reikalinga motyvacija prijungti prie „Seeds for the Future“ mokymų? Juk šiais metais Huawei iniciatyvoje dalyvavo net trisdešimt septyni studentai iš Baltijos šalių aukštųjų mokyklų.
Martynas: taip, būtent. Tiesa sakant, su džiaugsmu dalyvaučiau ir kituose konkursuose.
Audrius: aš visada atrandu noro dalyvauti mokymuose, konkursuose, nes paprasčiausiai noriu tobulėti. Nuostabu, kai dėstytojai informuoja, pakviečia dalyvauti, o dar šauniau, kad šį kartą „Seeds for the Future“ mokymų sesijose dalyvavome drauge su Martynu.
Kokį skirtumą įžvelgėte tarp įprastinių paskaitų Fakultete ir Huawei mokymų?
Martynas: mokymų metu reikėjo ypač operatyviai įsisavinti didžiulius informacijos kiekius, o paskaitose EIF‘e informacija labiau dozuota.
Audrius: o man išliks atmintyje, kad mokymų lektoriai visada šypsojosi.
Jei prakalbome apie prisiminimus, prašau pasakykite, ką mokymų metu įsidėjote į savo gyvenimo lagaminą?
Martynas: profesines žinias, informaciją apie korporacijos Huawei veiklą ir prisiminimus apie pirmąją pažintį su kinų kultūra.
Audrius: pritariu Martynui. Mokymų metu praplėtėme akiratį trijose sferose: dirbtinis intelektas, mašininis mokymas bei gilus mokymas. Visgi, netikėčiausia paskaita tapo apie kinų kalbą.
Kaip buvo patikrintos mokymų metu įgytos žinios, ar vyko egzaminai? Vilniaus kolegijos bendruomenė nudžiugs sužinojusi, jog Audrius tapo Huawei mokymų laureatu ir buvo apdovanotas III-ios vietos prizu.
Audrius: dėkoju. Taip, po paskaitų buvo organizuojami egzaminai, kuriuos įvertinus paaiškėjo, jog pelniau prizą.
Martynas: smulkesni atsiskaitymai, dar vadinami quiz‘ais, buvo organizuojami po kiekvienos paskaitos. Tokia nuolatinė refleksija leido sistemingiau įsisavinti informaciją.
Labai įdomu! Ar pritartumėte taikyti tokį mokymo(si) metodą ir Fakultete, kai po kiekvienos paskaitos vyktų quiz‘ai, po kelių paskaitų – kontroliniai darbai, o semestro pabaigoje – egzaminai. Gal tai ateities mokymas(sis)?
Audrius: na jau ne…
Martynas: bet koks atsiskaitymas sukelia stresą, tad kiekvieną paskaitą stresuoti nebūtų gerai.
„Seeds for the Future“ programos įvertinimas iš 10 balų būtų:
Martynas: 9 balai, viskas buvo nuostabu!
Jeigu viskas buvo nuostabu, tada kodėl vertinime paliekate rezervą?
Martynas: nes tobulėjimui ribų nėra!
Audrius: mano vertinimas – 8,5 balo, kadangi dėl pandemijos yra atšauktas pagrindinis prizas, kelionė į Kiniją.
Virtualus turas niekada neatstos tikrųjų įspūdžių?
Audrius: tikrai taip! Tarp virtualaus ir realaus yra didžiulis skirtumas.
Šiuo metu paskaitos vyksta taip pat nuotoliniu būdu. Ar norėtumėte grįžti studijuoti į Fakulteto erdves?
Audrius: labai norėčiau grįžti. Neabejoju, kad Martynas pritars.
Martynas: pritariu!
Kodėl Elektronikos ir informacijos fakultete yra gera studijuoti?
Martynas: dėl supratingų dėstytojų, kurie atsako į visus klausimus, draugiškų grupiokų ir bendrai visa aplinka leidžia man jaustis, jog esu tarp savų.
Audrius: dėstytojai – puikūs. Prisimenu, kai dar buvau mokinys ir dalyvavau „Studijų mugėje“, dėstytojas Tomas Kasperavičius mane paskatino pasirinkti studijas Vilniaus kolegijoje. Nuo tos akimirkos nebeliko dvejonių, kad pasirinksiu Elektronikos inžinerijos studijų programą. Dar vienas svarbus aspektas, kodėl aukštojoje mokykloje man patinka labiau, nei bendro lavinimo mokykloje, tai galimybė gauti stipendiją, kuri veikia kaip geras motyvatorius.
Abu paminėjote, jog Elektronikos ir informatikos fakultete dėsto puikus akademinis personalas. Naudodamiesi proga, kokiam dėstytojui norėtumėte padėkoti ir perduoti geriausius linkėjimus?
Martynas: norėčiau nuoširdžiai padėkoti gerbiamam dėstytojui M. R. Urbonavičiui už pastangas ir kantrybę ugdant studentus.
Audrius: dvigubinu Martyno linkėjimus, bei dėkoju Elektronikos katedros vedėjui, kuris paskatina dalyvauti konkursuose, siekti daugiau.
Na, tradiciškai, paskutinis klausimas turėtų būti apie ateitį. Kaip įsivaizduojate save po trisdešimt metų?
Martynas: vienareikšmiškai – elektronikos inžinerijos srityje, nuolatos tobulinantis savo įgūdžius ir kylantis karjeros laiptais.
Audrius: norėčiau padirbėti Azijoje, išmokti kinų bei japonų kalbas ir aišku su Martynu įkurti bendrą verslą.
Turime sėkmingąjį lietuviškąjį pavyzdį „Teltonika“, kuris įrodo, jog viskas yra įmanoma.
Martynas: tikrai taip!
Audrius: įmanoma!
Dėkojame šauniesiems Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto Elektronikos inžinerijos studijų programos studentams Martynui Rudinskiui ir Audriui Narmontui už interviu! Linkime, kad pažinimo džiaugsmas jus lydėtų amžinai, o pasiektais rezultatais įkvėptume ateities elektronikos inžinierių kartas!
