Ar Baltijos šalių darbdaviams reikia darbuotojų, kalbančių užsienio kalbomis? Kokių ir kiek kalbų mokėti šiandien reikia, norint įsidarbinti? Ar pakanka mokėti tik anglų kalbą? Ar darbdaviai reikalauja gerų užsienio kalbos žinių? – tokius tikslus naujausiame tyrime kėlė VIKO lektorė Milda Kiškytė, kuri skuba pasidalinti iškalbingais faktais apie kalbos svarbą šiandienos darbo rinkoje.
Naujausias tyrimas, kurį atliko tyrėja, parodė, kad be užsienio kalbos žinių įsidarbinimo galimybės Baltijos šalių darbo rinkoje yra labai žemos. Tyrime dalyvavo tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt du darbo skelbimai, skelbiami Lietuvos, Latvijos ir Estijos darbo rinkai populiariose įsidarbinimo svetainėse. Tyrimo autorė pasirinko penkias verslo sektoriaus sritis, kurioms specialistus ruošia ir Vilniaus kolegija, t.y., informacinės technologijos, finansai ir apskaita, klientų aptarnavimas, verslo vadyba, inžinerija. Rezultatai, anot Mildos Kiškytės, nebuvo nei labai tikėti nei netikėti, nes jie atspindi bendras Europos ir Baltijos šalių kalbų vartojimo tendencijas.
Tyrėja pateikia keletą įdomių faktų iš atlikto tyrimo. Anot tyrėjos, gauti rezultatai kalba patys už save: tad kokius reikalavimus kalbos mokėjimui kelia darbdavys? Absoliučiai visi tirti darbdaviai aiškiai įvardija, kad būtina mokėti užsienio kalbą, norint dirbti jų kompanijoje. Įdomu tai, kad net 51.61 procentas darbdavių reikalavimus kalbos mokėjimui pateikia pirmose pozicijose kvalifikacinių reikalavimų sąraše ir tik po to pateikia sąrašą kitų reikalingų vadinamųjų techninių/specialybinių įgūdžių. Vadinasi, kalbos mokėjimas šiandienos darbo rinkoje yra nepaneigiamai svarbus faktas, pasak tyrimo, kartais gal net svarbesnis arba lygiai toks pats svarbus kaip ir specialybinės kvalifikacijos, kurias studentas įgyja per visus studijų metus.
Tyrimas atskleidė ir kitų įdomių faktų apie darbo rinkos reikalavimus kalbai. Anot tyrėjos, šiandien darbdaviui reikalingas darbuotojas, gebantis ne gerai, bet puikiai, t.y. C1-C2 lygiu pagal Europos kalbų metmenis, bendrauti užsienio, daugiausia anglų kalba. Tyrimas išsiaiškino, kad kone visi tirti darbdaviai be išimties nori darbuotojo, kuris sklandžiai bendrautų raštu ir žodžiu su kolegomis iš užsienio, skaitymo ir klausymo įgūdžiai šiandienos darbo rinkai yra neaktualūs.
Nepaisant anglų kalbos dominavimo verslo pasaulyje, jos vienos neužtenka, norint įsidarbinti. Anot tyrimo, kas trečias darbdavys reikalauja darbuotojo mokėti antra užsienio kalbą, o kas dešimtas ir trečią. Populiariausios kalbos tirtuose verslo sektoriuose yra anglų, skandinavų ir rusų. Įdomu tai, kad norint įsidarbinti, pusė darbdavių reikalauja mokėti ne tik užsienio kalbas, bet taip pat sklandžiai bendrauti ir valstybine kalba.
Tad, anot tyrimo autorės, tyrimas parodė, kad kalbų mokėjimas šiandien yra suprantamas kaip pridėtinės vertės požymis darbo rinkoje, tiesiogiai prisidedantis prie įsidarbinimo galimybių. Be puikių kalbos žinių įsidarbinti praktiškai yra neįmanoma.
Išsamūs tyrimo rezultatai paskelbti VU mokslinių straipsnių žurnale “Socialiniai tyrimai“.